Geras, patikimas ir mažai kuro vartojantis vilkikas yra kiekvieno transporto įmonės vadovo svajonė. Vairuotojams rūpi komfortas ir prestižas. Dažniausiai Lietuvoje ir Europoje yra naudojami didžiojo vilkikų septyneto gamintojų vilkikai, kurie daugiau ar mažiau pasižymi šiomis savybėmis. Visi dirbantys transporto srityje mintinai žino jų pavadinimus, tačiau ar jie žino ką tie pavadinimai reiškia?

Dauguma pasakys, kad „Renault“ pavadinimas yra kilęs nuo šios automobilių markės įkūrėjų pavardės. Iš tikrųjų, istorija gana trumpa ir paprasta. Koncerną įkūrė broliai Louisas, Marcelis ir Fernandas Renault. Šis pavadinimas atsirado 1899 m. 1906 m. išleistas pirmasis „Renault“ sunkvežimis.

Kiek sudėtingiau su skandinaviškais vilkikais. Tie, kurie gerai išmano geografiją, tikriausiai žino, kad yra ne tik „Scania“ vilkikas, bet ir toks regionas Švedijos pietuose. Malmo mieste, esančiame tame regione, 1900 m. ir buvo įkurta pirmoji „Scania“ gamykla. Tuo metu jie gamino dviračius. Kompanija įsigijo ir nesėkmingai veikusią automobilių gamyklą. 1903 m. pradėjo gaminti lengvuosius automobilius, o 1905 m. pagamino savo pirmąjį vilkiką.

„Volvo“ dažnam asocijuojasi su vyriškumu. Galbūt dėl išskirtinio šio gamintojo ženklo, tačiau pavadinimo reikšmė yra visai kitokia. Žodis „Volvo“ atsirado iš lotyniško žodžio „volvere“ ir reiškia „aš ridenu“. 1915 m. ji buvo įkurta kaip dukterinė kitos kompanijos bendrovė ir gamino guolius. Oficiali „Volvo“ kaip automobilių gamintojo pradžia yra laikomi 1927 m. Kitais metais jau buvo išleistas ir pirmasis kompanijos sunkvežimis.

Itališkasis „Iveco“ neturi jokio pažodinio vertimo. Ši kompanija atsirado kuomet į aljansą susijungė „Fiat“, „Officine Meccaniche”, „Lancia Veicoli Speciali”, „Unic“ ir „Magirus“. Tai nutiko 1975 m. Angliškai naujasis aljansas vadinosi „Industrial Vehicle Corporation”. Paimtos pirmosios šių žodžių raidės ir suformavo „Iveco“ pavadinimą. Įdomi detalė, kad šios įmonės buvo įsikūrusios Italijoje, Prancūzijoje ir Vokietijoje. Tarpusavio bendravimo kalbą jie pasirinko neutralią – anglų. Pirmasis jų sunkvežimis pasirodė 1978 m. – „Iveco Daily“.

MAN kompanijos ištakos prasideda 1758 m., tačiau tais laikais mažai kas buvo susieta su automobiliais, tuo labiau su vilkikais. Pirmą kartą pavadinimas MAN nuskambėjo 1908, prieš tai buvusi kompanija buvo pervadinta į „Maschinenfabrik Augsburg Nürnberg AG“. Paėmus pirmąsias žodžių raides atsirado MAN pavadinimas. Būtent šio koncerno gamyklose 1897 metais Rudolfas Dyzelis sukonstravo pirmąjį gerai veikiantį dyzelinį variklį. Tuomet koncernas dar vadinosi kitu pavadinimu. 1915 m. išleistas pirmasis MAN sunkvežimis.

1928 m. Hub van Doorne pasiskolinęs pinigų pradėjo savo verslą. Jis užsiėmė gamybiniais darbais ir technikos taisymu. 1932 m. nuspręsta užsiimti tik priekabų ir puspriekabių gamyba. Tuomet įmonė buvo pervadinta į Van Doorne’s Aanhangwagen Fabriek (Van Doorne priekabų fabrikas). Siekiant, kad būtų lengviau įsidėmėti, panaudotos pirmosios trys raidės ir kompanija tapo DAF. 1948 m. pavadinimas dar kartą buvo pakeistas į „Van Doorne’s Automobiel Fabriek“ (Van Doorne automobilių fabrikas), bet pavadinimo trumpinys išliko toks pat. 1949 pristatytas pirmasis DAF sunkvežimis.

„Mercedes“ kompanijos pirmtakė „Daimler-Motoren-Gesellschaft“ (DMG) pagamino pirmąjį pasaulyje sunkvežimį 1886 m. Dabar galbūt tai skamba juokingai, bet 2 cilindrų sunkvežimis galėjęs vežti 1,5 t. krovinį buvo tikra revoliucija.

„Mercedes“ vardas transporto pasaulyje atsirado pakankamai įdomiai. Emilis Jellinekas 1900 m. susitarė su DMG koncernu, kad sumokės 550 tūkst. aukso markių už pagamintus revoliucinius sportinius automobilius. Austrų diplomatas Jellinekas buvo didelis lenktynių mėgėjas ir lenktyniaudavo „Mercedes“ slapyvardžiu. Taip jis vadindavo savo dukrą (tikrasis vardas Adriana Manuela Ramona Jellinek). Tų pačių metų pabaigoje atsirado variklis „Daimler-Mercedes“. Vėliau 1901 m. atsiradę sportiniai automobiliai buvo pavadinti „Mercedes 35 hp“.

1926 dvi kompanijos „Daimler“ ir „Benz“ susijungė. Nuspręsta naują kompaniją pavadinti „Mercedes-Benz“ vardu. Pirmasis „Mercedes“ vilkikas atsirado tik 1927 m. – „Mercedes-Benz L1”.

Autorinės teisės: Vytautas Kleinauskas www.cargonews.lt

Pastaruoju metu vis dažniau piktinamasi, kad pardavėjai siūlo, o vairuotojai perka senas padangas. Ar tikrai padangos amžius turi tokią didelę reikšmę?

Ką geriau pirkti: naujas Kinijoje gamintas padangas ar senas žinomo gamintojo?

Ekspertai tikina, kad kinai šiuo metu naudoja technologijas, kurias europiečiai naudojo prieš 20 metų, todėl ir testų, kuriais bandomos kiniškos padangos, rezultatai paprastai būna tragiški. Taigi, šiuo atveju, ko gero, geriau pirkti žinomo gamintojo padangas. Tiesa, yra keletas sąlygų.

10 metų – lūžio taškas

Žinomi padangų gamintojai visada rekomenduoja padangas rinktis kuo naujesnes, tačiau visos didelės kompanijos sutaria, kad padangas, kurioms daugiau negu 10 metų, reikėtų keisti naujesnėmis.

Net atsarginę padangą, nors ji gali atrodyti lyg nauja, padangų gamintojai pataria pakeisti naujesne.

Jeigu perkate padangas parduotuvėje, rekomenduojama pirkti tokias, kurias sunaudosite iki kol joms sukaks dešimtmetis. Vieni sudėvi padangas per metus, kiti – per trejus.

Sužinoti padangos amžių galite labai paprastai – ant padangos šono rasite skaičių kombinaciją, kuri prasideda raidėmis DOT. Paskutiniai keturi skaičiai reiškia pagaminimo savaitę ir paskutiniai du – metus. Tarkime, jeigu paskutiniai skaičiai yra 2703, padanga pagaminta dvidešimt septintą 2003 metų savaitę.

Priklauso nuo laikymo sąlygų

Jeigu esate pakankamai aktyvus vairuotojas, padangų komplektą turėtumėte „sudėvėti“ per trejus sezonus. Vadinasi, galite drąsiai pirkti septynerių metų padangą. Tačiau yra papildomų sąlygų. Pagrindinė – padangos turėjo būti laikomos pagal tam tikrus reikalavimus.

Pirmiausia jos neturi būti veikiamos atmosferos, t.y. jos neturi gulėti lauke, saulės atokaitoje ar pan.

Jeigu atvykę į parduotuvę matote, kad parduodamos padangos guli lauke (taip dažnai būna turguje), geriau važiuokite jų ieškoti kitur.

Viena didžiausių padangų gamybos kompanijų pasaulyje ištyrė naujas ir septyniolika metų sandėlyje išlaikytas padangas. Kadangi šis raštas, skirtas vidiniam vartojimui (negalime minėti gamintojo pavadinimo), tačiau štai, kas rašoma apie padangų amžių: „Jeigu padangos buvo tinkamai sandėliuojamos, net po dešimties metų jos didžiąja dalimi išlaiko savo savybes. Septyniolika metų sandėlyje pragulėjusi padanga atitinka naują padangą, kuri buvo eksploatuota vienerius metus ir su kuria buvo pravažiuota 19 000 km. Galima daryti išvadą, kad kiekvieni sandėlyje pragulėjusios padangos metai atitinka trijų savaičių naujos padangos eksploataciją.“

Pasitikėkite specialistais

Taigi, padangos amžiaus baubas ne toks baisus, kaip gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio. Žinoma, kiekvienas padangos gamintojas, ar jų atstovas ragins pirkti tik naujas padangas, bet ir senos – nebūtinai blogos. Tiesa, jos turi ir kainuoti atitinkamai pigiau.

Kita vertus, kiekviena padanga sensta skirtingai. Vairuotojai turėtų atkreipti dėmesį, jog padangos gaminamos iš įvairių medžiagų ir gumos bei cheminių junginių turinčių savybių, kurios būtinos, kad padangos tinkamai atliktų savo darbą. Tačiau laikui bėgant šios savybės kinta. Kiekvienos padangos pokyčiai priklauso nuo daugelio veiksnių: oro, laikymo sąlygų, jų naudojimo sąlygų. Labai svarbu neviršyti leidžiamos apkrovos, laikytis greičio indekso apribojimų, tikrinti ir kontroliuoti reikiamą oro slėgį padangoje. Šie veiksniai yra tokie skirtingi, kad neįmanoma iš anksto nustatyti tikslią datą ar laiką, kada baigiasi padangos tarnavimo laikas.

Bet kuriuo atveju padangas geriausia bent kartą per sezoną patikėti apžiūrėti specialistams, kurie gali kvalifikuotai įvertinti jų būklę ir patarti, ar galima jas eksploatuoti toliau, ar jau reikėtų keist.

Automobiliai yra taip pat dažnai minimi anekdotuose kaip ir Petriukai, Jonukai, uošvės ar žvejai. Pateikiame Jums geriausius juokelius apie automobilius. Kadangi mes rašome apie senus automobilius, šį kartą pasirinkome seną, gerą “LADA”. Žinoma šiuos juokelius galima pritaikyti bet kokiai kitai automobilio markėi ar modeliui.

• Kodėl kolegos, turinys “Ladą” automobilius, nesisveikina darbe? Nes jau ryte jau sveikinosi autoservise.
• Koks skirtumas tarp Jehovos liudytojo ir “Lados”? Jehovos liudytojui galima užtrenkti duris.
• Koks maksimalus “Lada” greitis? 9,8 m/s.
• Kas bendro tarp “Lados” ir vonios? Nei iš vieno, nei iš kito nesinori išlipti stebint žmonėms.
• Ką rododo “Lados” odometras nuvažiavus 100 tūkst. km? Game Over.
• Del ko “Lada” yra draugiškas aplinkai automobilis? Nes jis neužsiveda.
• Kaip vadinti “Lada” vairuotojąm kuris skundžiasi buvęs nubaustas už greičio viršijimą? Melagiu.
• Kaip padvigubinti “Lada” vertę?. Pripilti pilna degalų baką.
• Kas yra paskutiniame “Lada” naudojimo instrukcijos puslapyje? Autobusu tvarkaraštis.
• Kodėl “Lada” galinis stiklas šildomas? Kad stumti būtų patogiau.
• Kiek žmonių telpa “Ladoje”? Vienas, visi kiti stumia.
• Kas atsitiktų rūdžių valikliu nuvalius “Ladą”? ji pradingtų.
• Kaip pavadintumėte dvi “Ladas” ant kalno viršūnės? Metalo krūva.
• Kaip pavadintumėte 100 “Ladų” ant kalno viršūnės? Automobilių gamyklą!
• Kaip vadinasi “Lada” kabrioletas? Atliekų konteineriu.
• Kaip vadinasi “Lada” kabrioletas su dviem išmetimo vamzdžiais? Karučiu.
• Kas yra “Lada” su stabdžiais? Pagaminta pagal spec. užsakymą.
• Kam “Ladoje” reikalingas galinio stiklo valytuvas? Nuvalyti pasivijusias ir atsitrenkusias muses

Pabaigai Lada samara 2114 po 5 metų naudojimo.

Senų, sulūžusių, keliančių nemalonius garsus automobilių nemėgsta daugelis žmonių, o kokia jų reakcija į tvarkingus, blizgančius kelių dešimčių ar net šimto metų automobilius? Tokie automobiliai žmonėms kelia susižavėjimą, jie palydi juos pavydžiais žvilgsniais ir svajoja patys tokį turėti.

Investicijos į senovinius automobilius dažnai lyginamos su investicijomis į nekilnojamąjį turtą ar meno kūrinius.  Esminis skirtumas – automobiliu galima važinėtis, pasirodyti prieš draugus, o brangus paveikslas bus paslėptas seife ar geriausiu atveju pakabintas kambaryje, kuriame nebūna daug žmonių. Na žinoma, su labai brangiu senoviniu automobiliu miesto gatvėmis važinėtis galėtų tik keistuolis, kuris arba turi daug pinigų, arba nesupranta automobilio vertės.

Užsienyje senoviniai automobiliai yra labai populiarūs – seni „Ford Mustang“, „Porsche“, kadilakai. Už šių automobiliu protėvius aukcijonuose siūloma ne vienas šimtas tūkstantis dolerių ar eurų. Bet su tokiu, gerai išlaikytu ir tausotu automobiliu nederėtų važinėtis, jį reiktų saugoti ir eksponuoti muziejuose.

Lietuvoje nesunkiai galima rasti iki 50 metų senumo automobilius pasinaudojus visiems žinomomis priemonėmis – internetu ar spauda. Senesnius taip pat galima atrasti, bet žymiai rečiau ir prastesnės būklės. Tikri šių automobilių kolekcijonieriai ieško pasitelkdami draugus, pažįstamus, šeimos narius.

Lietuvoje yra keli senovinių automobilių savininkų, kolekcionierių klubai. Šiuose klubuose žmonės diskutuoja, padeda vienas kitam išsirinkti senovinį automobilį, išspręsti technines automobilių problemas.

Senoviniai automobiliai vertinami pagal amžių, kėbulo, variklio įdomumą. Taip pat išvaizdą, spalvą bei patrauklumą. Vienam patrauklus bus porsche kabrioletas, o kitam senas sportinis mustang, kiekvieno skonis skirtingas, bet faktas, kad visus traukia kuo neįprastesni ir senesni automobiliai.

Sunkiausias dalykas sugędus senoviniam automobiliui – originalių detalių stoka. Juk automobiliai yra ne vienos dešimties metų amžiaus, o detalės tai juk senka, automobiliai genda ir rinkoje jų vis mažėja. Dažnai, žmonės ieškodami automobilių dalių traukia į keliones po įvairias pasaulio šalis. Nusipirkus prastos būklės senovinį automobilį jo restauracija gali kainuoti kelis kartus brangiau, negu už j mokėjote.

Žinoma, senovinių automobilių kolekcijonavimas yra skirtas ne kiekvieno nosiai, šių automobilių kainos yra nemažos ir turi būti bent jau  pasiturintis, kad galėtum nusipirkti vieną ar kitą tokį automobilį per metus.

Ech, tas lietuviškas paskutinės minutės sindromas – taip jau yra, kad paprastai iš anksto mes nedažnai rūpinamės dalykais, kurie vėliau kelia begales rūpesčių. Žiema paprastai mus visada užklumpa netikėtai. Nesvarbu, ar ji prasideda spalį, ar vasarį.

Kaip gaivinti pagyvenusį akumuliatorių yra begalė būdų. Dažnai jie vienas kitam prieštarauja. Šįkart pateiksime jums liaudies išmintį – kaip gi „nudvėsusį“ akumuliatorių gaivina žmonės? Nesiimu komentuoti vieno ar kito būdo, čia kaip baltos mišrainės receptas – kiekviena mama turi savą. Tiesiog išsirinkite sau priimtiniausią patys. Visi patarimai surinkti ir pateikiami atsitiktine tvarka.

• Akumuliatorių reikia nakčiai parsinešti namo ir pasistatyti prie radiatoriaus, kad atšiltų.

• Akumuliatorių reikia parsinešti ir iki pusės pamerkti į karštą vandenį. Tik nesuvilgykite kontaktų!

• Nakčiai akumuliatorių galima uždengti skudurais. Dar geriau – skudurais uždengti visą variklio skyrių, kad nesušaltų.

• Galima senais apklotais uždengti automobilio variklio dangtį iš išorės. Jeigu uždengsit ir priekinį stiklą – jis ryte bus neapšalęs, nereikės gramdyti langų.

• Prieš užvedant aukštos įtampos laidus galima išpurkšti WD-40.

• Akumuliatorių reikia išimti ir prieš užvedant gerokai papurtyti.

• Patikimiausias būdas – turėti du akumuliatorius ir juos kaitalioti: ryte atsinešti šiltą, o buvusį automobilyje parnešti namo į šilumą.

• Naktį nejunkit signalizacijos, o duris rakinkit raktu. Jeigu atsidarysit duris, ryte užsivesit be problemų.

• Reikia užvirti virdulį vandens ir apipilti ryte akumuliatorių karštu vandeniu – jis sušils ir automobilis lengvai užsives. Tik nepilkit ant kontaktų!

• Dyzeliniams automobiliams karštą vandenį (vieno virdulio gali nepakakti) reikia pilti ant variklio kolektoriaus, kad sušiltų variklio galvutė.

• Galima nepilti vandens ant akumuliatoriaus – saugiau uždėti karšto vandens pūslę ir palaikyti keletą minučių.

• Kas tris – keturias valandas reikia užvesti automobilį ir palikti variklį dirbti 3–5 minutes. Automobilis bus šiltas, o akumuliatorius – gyvas.

• Geriausia pirkti mažą nedidelės talpos akumuliatorių ir prisukti jį ne varžtais, o ranka susukamomis veržlėmis, tada tokį labai lengva ir nuimti, ir nešiotis namo nesunku.

• Jeigu abejojate akumuliatoriaus galimybėmis, automobilį nakčiai statykite ant kalniuko, kad ryte būtų galima lengvai pastumti nuo kalno ir užsivesti iš eigos.

• Atjunkit vieną akumuliatoriaus gnybtą nakčiai. Ryte prijungus, automobilis lengvai užsives.

Neabejoju, ir jūs turite savų gudrybių, kaip lengviau užsivesti automobilį ryte. Pasidalinkite jomis su visais!

Šaltinis: www.15min.lt

Jei patinka išties dideli varikliai, šis egzempliorius turėtų būti kaip tik. Pristatome 30 tonų sverianti prancūzų bendrovės „Duvant“ 1962-aisiais gamintą dyzelinį variklį „Type 9 V.O.S.“.

5,5 metro ilgio, 3,4 metro aukščio agregatas apetitu nesiskundžia – per valandą suryja apie 350 litrų dyzelino. Po keturis vožtuvus kiekviename cilindre ir turbokompresorius – visa tai generuoja 1,6 tūkst. arklio jėgų.

Ne mažiau įdomu, jog šį variklį galima pamatyti Paryžiuje vykstančioje parodoje „Rétromobile 2012“. Ten jį turėtų ir užkurti.

Kaip ten bebūtų, „Type 9“ monstras 50 metų praleido Paryžiaus „Auteuil Race Course“ trasos muziejuje – ten jis ne vienerius metus suko ne mažiau gigantišką elektros generatorių, kurio gaminamos elektros energijos pakaktų visam fabrikui.

Paskutinį elektros vatą „Type 9“ pagamino 1990-aisiais. Sulaukę 2000-ųjų, lenktynių trasos savininkai vienam iš didžiausių pasaulyje variklių pradėjo ieškoti naujų namų. Senuką priglaudė senovinių motorų mylėtojų draugija „Association des Amoureux des Vieux Moteurs“. Išardę į detales, variklio rėmą naujieji savininkai nuo žemės atplėšė kranu.

Nugabenę į naują ekspozicijos vietą, bendrijos nariai galiūną surinko ir prikėlė naujam gyvenimui – 2010-aisiais „Type 9“ vėl entuziastingai sugriaudėjo. Jo griausmo ir dūmų paragauti galės vasario 1-5 dienomis minėtoje retromobilių parodoje apsilankę asmenys.

Beje, ten pat bus eksponuojama ir daugiau įspūdingų istorinių galios agregatų – 1913-ųjų „Audi Type C“, neužbaigtas 1920-ųjų aerodinaminis GERIN konceptas, taip pat du ankstyvųjų transporto priemonių-amfibijų egzemplioriai.

Parengta pagal: 1600 hp monster diesel firing up at Rétromobile 2012

Nors Japonija žinoma daugiau kaip JDM stiliaus atstovai, tačiau Hot Rod’ai čia nemažiau populiarūs. Vien per dieną parodoje apsilankė apie 200.000 žmonių. Tikrai buvo ką pažiūrėti. 30.000 kvadratinių metrų ekspozicija buvo užkimšta Hot Rod’ais iš Japonijos, Australijos ir Amerikos. Net akys raibsta nuo spalvų. Tai paskutinis mados klyksmas ir meistriškumo viršūnė Hot Rod automobilių pramonėje.

Parengta pagal: Automanas.lt
Šaltinis: Freestylerides.com

Gruodžio 12 dieną, sukako lygiai 45 metai nuo to, kai pirmasis „Moskvič“ nuriedėjo nuo Iževsko gamyklos konvejerio. Tai buvo 1966 metų gamybos „Moskvič 408“.

Pradėti automobilių gamybą Udmurtijos sostinėje Iževske paskatino tuometinio generalinio komunistų partijos sekretoriaus Leonido Brežnevo pasisakymas apie Sovietų Sąjungos automobilių pramonę.

1965 metais įvykusio Komunistų partijos Centrinio komiteto posėdžio metu buvo svarstoma galimybė pirkti lengvųjų automobilių gamybos liniją iš FIAT koncerno. Leonidas Iljičius Brežnevas paklausė: „ar Sovietų sąjungos automobilių pramonėje viskas yra taip blogai, kad mes negalime patys pasigaminti lengvųjų automobilių, kurie galėtų konkuruoti su užsienio produkcija?“.

Vadovui buvo nedrąsiai paprieštarauta, kad problema yra modernūs varikliai ir technologijos. „Kaip tai?

Mes turime dideles automobilių gamyklas, mokslinius tyrimų centrus, projektavimo biurus, bet negalime sukurti gero variklio? Štai, pažiūrėkit, juk aviacijoje mes nė kiek nenusileidžiame vakariečiams…“.

Varikliai buvo surenkami „Ufimka“ aviacinių variklių gamykloje Ufoje, Omske gamino pavarų dėžes, o Tiumenėje – sankabas. Visos šios gamyklos buvo „Minaviaprom“ karinės aviacijos pramonės dalis.

Iki tol gamykla Iževske gamino sunkiąją karinę techniką ir motociklus. Anksčiau dar kelios motociklus gaminusios įmonės bandė persikvalifikuoti į automobilių gamybą, tačiau viskas baigdavosi fiasko.

Leonidas Brežnevas palaikė Ustinovo sprendimą dėl Iževsko gamyklos automobilių linijos atidarymo, tarytum nepaisydamas Kosygino, 60-ųjų metų ekonominės reformos autoriaus, inicijuotos ir praktiškai pasirašytos sutarties su FIAT. Taip rusai bent penkeriais metais anksčiau būtų gavę legendinius „Žigulius“.

Tačiau „Minavtoprom“ sprendimas buvo nesuvokiamas nomenklatūriniams komunistams. Visi šį projektą vertino neigiamai. AZLK gamykloje buvo pareikšta, kad neįmanoma perkelti gamybinės linijos iš Maskvos ir gaminti čia automobilius, ypač buvo priešinamasi naujesnio modelio „Moskvič 412“ variklių montavimui į seną kėbulą. Aviacinės gamyklos vadovai kritikavo „Moskvič“ dizainą. Savo iniciatyva jie sukonstravo variklį UZAM 412, kuriame buvo panaudota daug aliuminio detalių.

1965 metais išleistas oficialus įsakymas, kad Iževsko gamykla privalo pasiruošti gaminti lengvuosius automobilius. Kadangi ši gamykla iki tol gamino motociklus, ji turėjo įsisavinti naujas technologijas ir kelti darbininkų kvalifikaciją. Be to, reikėjo įveikti pasipriešinimą iš Maskvos MZMA gamyklos, kurios vadovai įnirtingai priešinosi „konkurentui“.

Reikalams pajudėjus, pirmųjų „Moskvič 408“ automobilių komponentai atkeliaudavo iš MZMA gamyklos Maskvoje – naujoje gamykloje juos reikėjo tik surinkti. Iki metų pabaigos buvo surinkta 300 automobilių. Iki 1967 metų gegužės išleista buvo apie 1000 automobilių. Tie patys agregatai vėliau buvo tiekiami į Bulgarijoje esančią gamyklą Lovečo mieste.

Po bandomųjų partijų, buvo nuspręsta pradėti masinę gamybą ir surinkti per metus apie 220 tūkst. automobilių. Tam 25 ha teritorijoje buvo pastatytas naujas cechas.

Automatizuojant gamybos linijas buvo bendradarbiaujama su „Renault“. 6 iš 40 gamybinių linijų automatizavo „Renault“. 26 linijos buvo nupirktos iš Vokietijos Demokratinės Respublikos. Tik 1970 metais Iževsko gamykla pradėjo gaminti automobilius, pradėjo veikti pagrindinis konvejeris.

Šiai gamyklai buvo keliami tokie pat kokybės reikalavimai, kaip ir „Volga“ gamyklai. Ambicingi dizaineriai siųlė naujus modelius ir konstrukcijas. Jie pirmieji pasiūlė hečbeko kėbulo automobilius, priekinių ratų pavarą, universalą su aukštu stogu, tačiau Ustinovui tapus Gynybos ministru, nebebuvo suinteresuotų žmonių, siekiančių šią gamyklą iškelti į Rusijos automobilių pramonės lyderius ir gamyklos vystymasis sustojo.

Šaltinis: www.15min.lt

Legendinis „Aston Martin DB5“ priklausęs „Beatles“ gitaristui George’ui Harissonui ir 1936 metų „Cord“, kurio savininku buvo „Led Zeppelin“ grupės narys Jimmy Page‘as, parduodami aukcione.

„Aston Martin DB5“ geriausiai žinomas iš filmų apie slaptą agentą Džeimsą Bondą. Šį automobilį agentas 007 vairavo „Goldfinger“ ir „Thunderball“ filmuose.

Vienas tokių automobilių bus parduotas Londone vyksiančiame aukcione „Coys. True Greats“. Jis ypatingas, nes kažkada jį vairavo tikra įžymybė. Parduodamas „Aston Martin DB5“ priklausė „Beatles“ gitaristui G.Harissonui“. Gitaristas automobilį įsigijo 1965 metais.

DB5 turi 4,0 litrų, 6-ių cilindrų variklį, išvystantį 282 AG. Maksimalus automobilio greitis – 238 km/h. Automobilis pabuvojo muziejuje ir privataus kolekcininko rankose, tačiau iki šiol yra originalios būklės ir nebuvo restauruotas.

Kitas automobilis, kurį galima bus įsigyti Londone „Coys. True Greats“ aukcione – 1936 metų gamybos „Cord 810“. Istorinis automobilis yra restauruotas ir šiuo metu apibūdinamas, kaip „beveik idealus“. Šį automobilį turėjo „Led Zeppelin“ grupės narys J.Page‘as.

Jį sukūrė legendinis dizaineris Gordonas Buehrigas. 1935 metais automobilis debiutavo Niujorko automobilių parodoje. Ten jis buvo pramintas „Baby Duesenberg“. Niujorko Modernaus meno muziejus įtraukė šį automobilį į įspūdingiausių XX amžiaus kūrinių dešimtuką.

Šaltinis: www.15min.lt

Visą vasarą vyko registracija į „Classic Car Contest” klasikinių automobilių konkursą, kuris sulaukė apie šimto dalyvių paraiškų, iš kurių buvo atrinkta daugiau nei 70 automobilių, kurie atitiko konkurso reikalavimus. Konkurso komisija atrinko aštuoniolika automobilių, už kuriuos balsavo publika.

Ketvirtadienio pavakarę prekybos centre „Panorama” įvyko šio konkurso finalas, kur buvo paskelbti penki finalininkai: „AMC-AMX” (1968 m.), modifikuotas automobilis, turintis „BMW 318″ (1987 m.) bazę ir „Moskvich 400″ kėbulą (1950 m.), „Rolls Royce Silver Cloud III” (1963 m.), „Oldsmobile Super 88″ (1958 m.) ir „BMW 501A” (1955 m.).

Nugalėtoju tapo klasikinis automobilis „BMW 501A”, kurio savininkui Svajūnui Stankevičiui buvo įteiktas 2077 lt prizas. Šis automobilis sulaukė daugiausiai publikos ir komisijos simpatijų.