Akumuliatorius: kaip pasiruošti žiemai

Akumuliatorius

Akumuliatorius – vienas svarbiausių automobilio komponentų. Tai toks įrenginys, į kurį vasarą beveik nekreipiame dėmesio, tačiau žiemą atsiskleidžia tikroji akumuliatoriaus vertė. Dažnai vairuotojai suabejoja, ar po šaltos nakties pavyks paleisti automobilio variklį. Nors šios procedūros sėkmė priklauso ir nuo kitų agregatų, tačiau reikšmingiausia grandimi užvedimo procese vis tiek išlieka akumuliatoriaus baterija. Kaip prižiūrėti akumuliatorių ir kaip jį atgaivinti?

Skaityti toliau »

15 mitų apie automobilius, kuriais žmonės vis dar tiki

Mitai apie automobilius

Dauguma moka vairuoti automobilį, bet tai dar nereiškia, kad jie supranta apie automobilius. Technikos naujovėmis šiuolaikiniai vairuotojai pernelyg nesidomi, todėl iškilus klausimams kreipiasi į neva daugiau išmanančius.

Nuo senų laikų yra išlikę daug mitų apie automobilius, kurie dabar jau gerokai nutolę nuo realybės. Todėl businessinsider.com sudarė penkiolikos mitų apie automobilius sąrašą. Kai kurie iš šių mitų kilo dėl pasenusių žinių, kai kurie – dėl nesusipratimų, o pora net yra pavojingi.

1. Automobiliai su mechanine pavarų dėže ekonomiškesni, nei su automatine.

Tai buvo tiesa, kai automatinės dėžės buvo gana naujas išradimas. Bet šiuolaikinės technologijos, kaip nuolat kintančių pavarų dėžė, padeda ekonomiškumu pralenkti automobilius su mechanine pavarų dėže. Kol kas ne visi modeliai su automatinėmis dėžėmis yra ekonomiškesni už mechaninius „brolius“, bet technologijos labai sparčiai link to krypsta.

2. Automobilis tampa gerokai galingesnis įpylus į jį raketinio kuro.

Tikrai ne. Iš tikrųjų, raketų kuru užpildytas automobilis apskritai nevažiuotų. Automobilių varikliai nepritaikyti deginti žibalą. Pernai keletas vairuotojų iš Niu Džersio patys tuo įsitikino – į vieną degalinę per klaidą buvo atvežta raketų kuro, bet juo užpildyti automobiliai nebeužsivedė.

3. Šūvis į degalų baką sukelia didžiulį sprogimą.

Įprasta scena iš veiksmo filmų, kai vienas šūvis blogiečio automobilį paverčia liepsnojančiu fakelu, yra visiškas mitas. „Discovery“ kanalo laidos „Mitų griovėjai“ žurnalistai padarė eksperimetą ir įrodė, kad kulka perskrodžia degalų baką neskeldama nė mažiausios žiežirbos ir nesukeldama sprogimo.

4. Įjungti kondicionierių yra taupiau, nei važiuoti atidarytais langais.

Tyrimai įrodė priešingai. „General Motors“ ir inžinierių asociacija SAE 2004 metais išbandė, kad ir visureigiai, ir sedanai važiuodami įvairiu greičiu suvartojo daugiau degalų, nei tokiu pačiu greičiu važiavę automobiliai atidarytais langais. Bet automobilių gamintojai vis tiek rekomenduoja naudoti kondicionierių, nes jis atvėsina saloną greičiau ir geriau, nei pro atidarytus langus švilpiantis vėjas.

5. Naudojimasis mobiliuoju telefonu degalinėje gali sukelti sprogimą.

Tokį gandą tyrė JAV federalinė komunikacijų komisija ir paskelbė, kad „nėra jokių dokumentais pagrįstų įrodymų, kad bevielis signalas gali uždegti degalų garus“. Tiesa, mokslinių eksperimentų su degalais ir mobiliaisiais telefonais nėra atlikta.

6. Daugiau degalų už tuos pačius pinigus gali įsipilti ryte.

Toks gandas grindžiamas tuo, kad ryte yra vėsiau, todėl degalų tankis padidėja ir į vieną litrą telpa daugiau molekulių. Bet iš tiesų degalai laikomi požeminėse talpyklose, kur temperatūra visada būna maždaug tokia pati, taigi pilami degalai visada yra beveik tokio paties tankio.

7. Už automobilio galima pasislėpti nuo kulkų.

Tai dar vienas iš kino filmų kilęs mitas. Filmo herojai visada apsisaugo nuo priešininkų pasislėpę už automobilių, bet realybėje kulkos gali perskrosti automobilį lyg sviestą. Tik mažiausios kulkos gali būti sulaikytos plieninių automobilio detalių.

8. Pigesni degalai gali pakenkti automobiliui.

Žinomi degalinių tinklai paprastai prekiauja degalais su efektyvumą didinančiais priedais, bet nežinomose degalinėse parduodami degalai taip pat privalo atitikti reikalavimus, todėl jie nepakenks automobiliui. Vengti reiktų tik degalų, neaišku kiek kartų ir kokiomis sąlygomis perpiltų į nevalytus kanistrus.

9. Elektromobiliai po avarijos lengviau užsiliepsnoja, nei tradiciniais degalais varomi automobiliai.

Po avarijų jau ne kartą liepsnojo „Fisker Karma“ ir „Chevrolet Volt“, bet ir tradiciniais degalais varomi automobiliai ne taip retai užsidega. JAV nacionalinė greitkelių eismo saugumo administracija tyrė „Volt“ užsidegimo po avarijos riziką ir padarė išvadą, kad šie automobiliai užsiliepsnoja ne lengviau, nei tradicinės transporto priemonės.

10. „Toyota Prius“ naudoja daugiau degalų, nei BMW M3.

Toks mitas pasklido po 2009 metais pasirodžiusios „Top Gear“ laidos, kurioje žurnalistai sugebėjo sunaudoti daugiau degalų lėkdami hibridu, nei galingu BMW. Tačiau bandymas buvo daromas trasoje, kur „Toyota Prius“ važiavo ant savo galimybių ribos, o BMW M3 tik palaikė tempą.

Taip, specifinėmis sąlygomis M3 yra ir taupesnis, ir geresnis, bet kasdien važinėti „Toyota Prius“ būtų gerokai pigiau. Tam ir gaminami skirtingi automobiliai.

11. Alyvą reikia keisti kas 5 tūkst. kilometrų arba nekeisti jos visai.

Praeityje tai buvo tiesa, bet dabar dauguma naujų automobilių gali važiuoti apie 20 tūkst. km iki kol vėl reikės keisti variklio alyvą. Tačiau tai nereiškia, kad varikliai pasidarė atsparesni ir alyvos visai nebereikia keisti – per laiką joje prisikaupia vis daugiau nešvarumų ir galiausiai sena alyva ima nebetepti variklio.

12. Purvinas automobilis vartoja mažiau degalų nei švarus

Šį pasakojimą paneigė „Mitų griovėjai“. Mitas kilo remiantis banguoto golfo kamuoliuko forma, bet per „Mitų griovėjų“ eksperimentą paaiškėjo, kad purvas taip sudarko automobilio aerodinamiką, kad jis ima vartoti net 10 proc. daugiau degalų.

13. Brangesni degalai prideda galios pigesniems automobiliams.

Brangesni degalai nėra švaresni ar grynesni už paprastus. Jie tik geriau dega, todėl automobiliuose su galingais varikliais skirtumas jaučiamas, bet kasdieniam automobily nebūtų jokio skirtumo.

14. Raudoni automobiliai dažniau stabdomi dėl viršyto greičio.

Tiesa ta, kad dažniausiai stabdomi tie automobiliai, kurių vairuotojai viršyja greitį, nepriklausomai nuo spalvos. Kadangi juodi ir sidabriniai automobiliai gerokai dažnesni už raudonus, greičiausiai jų ir sustabdoma gerokai daugiau. Pagal „Forbes“ paskelbtą statistiką baudą už greičio viršijimą yra gavę dauguma „Mercedes-Benz“ SL klasės kabrioletų savininkų.

15. Cirkas naudoja paslėptas grindis ir kitus triukus, kad sutalpintų klounus į mažyčius automobilius.

Negalima garantuoti, kad cirkas nenaudoja jokių apgavysčių, bet Klounų šlovės alėjos ir tyrimų centro direktorius Gregas DeSanto užtikrino, kad iš automobiliukų tiesiog išimama viskas, kas nebūtina važiavimui ir pasikliaujama klouno lankstumu.

Ir dar vienas papildomas mitas: BMW vairuotojai yra agresyvesni, nei kitų markių automobilių savininkai.

O štai šis mitas yra tiesa. 2012 atlikas tyrimas, kaip dažnai vairuotojai sustoja praleisti pėsčiųjų, einančių per perėją. BMW vairuotojai buvo blogiausi – atskleidė tyrimas.

Motociklų technikos sąskrydis „Senas motociklas 2013“

Senas motociklas

Tik spėję pakrikštyti savo naują buveinę ir vėliavą, birželio 8-9 dienomis dalis Biržų senovinės technikos klubo „Ekipažas“ narių dalyvavo istorinės motociklų technikos sąskrydyje „Senas motociklas 2013“ Šakių rajone Pavilkyje, kurį ekipažiečiai organizavo su Vilkaviškio „Senų vežimų klubu“ bei Šakių rajono Patašinės klubu „Senas motociklas“.

Sąskrydžio tikslas – populiarinti senovines – istorines transporto priemones, vienyti bendraminčius bendrai veiklai, ugdyti vairavimo meistriškumą ir kultūrą. Sąlyga motociklui – jis turi būti ne jaunesnis nei 30-ies metų, kelyje motociklą vairuoja „A“ kategorijos vairuotojo pažymėjimą turintis dalyvis, vairuotojas ir keleiviai žygio metu privalo dėvėti šalmus, rekomenduojama ir akių apsauga.

„Ekipažo“ klubo prezidentas Voldemaras Aišporas sakė, kad pademonstruoti savo plieninius žirgelius panoro 9 biržiečiai: pats Voldemaras, Narcizas Mikšys, Vilius Trečiokas, Aloyzas Vosylius, Voldemaras Vidugiris, Lionginas Velička, Lionginas Poška, Grigorijus Antonovas, Valdas Šeškus, su jais kartu keliavo dar ir 8 keleiviai.

Šeštadienį iš ryto susirinkus Pavilkijo autokroso trasoje, patvirtinus registraciją, gavus dalyvių korteles ir registracijos numerius bei papusryčiavus, visa didžiulė motociklų kolona pradėjo žygį maršrutu Pavilkijys – Zyplių dvaras – Gelgaudiškio dvaras – Šakiai – Jurbarkas – Panemunės pilis – Raudonės pilis – Veliuona – keltas per Nemuną (Vilkynė) – Pavilkijys. Žygio ilgis asfaltu – 134 kilometrai, jį keliauninkai su sustojimais įveikė per 7 valandas.

V.Aišporas pasakojo, kad sąskrydyje dalyvavo iš viso 60 motociklų ir motorinių dviračių bei apie 100 dalyvių. Savo eiga žygyje dalyvavo 52 motociklai ir 85 dalyviai, finišą pasiekė 51 motociklas, vieną teko pargabenti. Smulkių gedimų buvo ir daugiau, bet žygio metu visiems padėjo techninės pagalbos automobiliai. Motociklų kolona vietomis ištįsdavo per kilometrą. Visi biržiečiai sėkmingai įveikė žygio trasą.

Grįžus pavakare į pagrindinę bazę Pavilkijyje, laukė palapinių statymas, vakarienė su Romo „ypatingoji trioške“, biržietišku alumi ir gira, linksma muzika, dalyvio pažymėjimų ir nominacijų įteikimas.

Prizas už originaliausią ekipažą atiteko biržiečiui Voldemarui Vidugiriui, paguodos prizas įteiktas kitam biržiečiui Valdui Šeškui. Kartu buvo paskelbta, kad patys seniausi sąskrydyje yra du 1939 m. gaminti BMW markės motociklai, o vyriausiam vairuotojui – 76 metai.

Sąskrydžio „Senas motociklas 2013“ akimirkos

Pasvalyje – senovinių automobilių paradas

Seni motociklai

Pasvalyje vyko Tarptautinis senovinių automobilių ir motociklų suvažiavimas „Eugenijau… Mes važiuojame 2013“. Jų vairuotojai ir savininkai atrodė tarsi atvykę iš skirtingų epochų: sovietinės armijos kariai, tarybiniai aktyvistai, vokiečių kariuomenės karininkai ir net gi Amerikoje siautėję gangsteriai. Šį senovinių mašinų paradą ilgus metus organizavo, pasvalietis lakūnas ir baikeris Eugenijus Malinauskas. Šiemet, jam iškeliavus į anapilį, automobilių paradas buvo surengtas jo garbei. 2013 m. gegužės 05 d.

Galerija: Čia

Kokybiškos auto naujienos prilygsta įkvėpimo šaltiniui

Automobilių pasaulis kiekvieną dieną pradžiugina vis įdomesniais ir labiau intriguojančiais įvykiais. Galima valandų valandas kalbėti apie nuotykius Dakare, apie daugybę žmonių pritraukiančias parodas. Pro akis nepraslysta ir subtilios ar pernelyg iššaukiančiai atrodančios transporto priemonių modifikacijos. Nauji koncepciniai modeliai ir gamintojų tikslai tikriausiai priverčia suspurdėti ne vieną širdį. Ir visa tai, kas čia aprašyta, gali būti pavadinta dviem paprastais žodžiais – automobilių naujienos.

Kaip ir minėta, auto naujienos apima plačius vandenis. Tiesa, kai kurios atšakos yra labiau specifinės. Juk tikrai ne kiekvienas laukia, kaipgi baigsis kartingų čempionatas, ar „Halls Winter Rally“ varžybos. Paprasčiausia ir bene geriausia idėja – auto naujienos, suskirstytos į kategorijas. Tokiu būdu viskas, kas susiję su sportu, turi savo rubriką. Tinklalapių lankytojams nereikia vargti ir per lenktynių trasas bei dangų remiančius vadinamuosius spoilerius brautis tikslo link – į šviežią oro gūsį primenančius naujus modelius. Tad galima teigti, jog automobilių naujienos turi dvi puses. Kai žmogui leidžiama pačiam pasirinkti, kuo žavėtis, o pro ką praeiti nesustojus, auto naujienos tarytum parodo gerąjį savo veidą. Žinoma, gal ir atsiranda įspūdis, kad apie jas kalbama lyg apie kokį nors asmenį. O iš tiesų panašiai ir yra. Kokybiškos automobilių naujienos lyginamos su gyvu žodžiu – žodžiu, meniškai išlaviruotu pageltusiame popieriaus lape (nors nemeluosime – klaviatūros pagalba parašytu kompiuterio ekrane).

Štai čia ir pastebima XXI amžiaus įtaka. Ji įžvelgiama ir kalbant apie pačius automobilius, ir apie informacijos priemones. Automobilių naujienos skaitomos arba minėtame kompiuterio ekrane, arba rankose laikant popierinį variantą. Sprendimas, kas geriau, yra subjektyvus, tačiau abi priemonės pasižymi savais pliusais ir minusais. Auto naujienos internete suteikia nemažai patogumo. Kiekvieną dieną atrandama įvairių skaitinių. Automobilių tematika rašantys žurnalai pasirodo kas porą savaičių arba kas mėnesį, todėl tenka laukti. Tuo nepasižymi internetinės auto naujienos. Vis dėlto kai kurie mėgsta patogiai išsidrėbti ir vartyti spalvotus žurnalų puslapius… Vadinasi, čia ir vėl sutinkamas nuomonių subjektyvumas.

Automobilių naujienos taip pat gali būti skirstomos į kokybiškas ir nekokybiškas. Suprantama, kad gramatinėmis klaidomis pykdantys tekstai neleidžia pakankamai įsijausti. Juk visuomet tikimasi profesionalumo. Na, bet niekas netrukdo pasirinkti, kurios auto naujienos priimtinos, o kurios ne.

Galiausiai belieka tik pabrėžti, jog automobilių naujienos yra plati sritis, o profesionalumu pasižymintys straipsniai leidžia atsipūsti ir pasisemti įkvėpimo.

Ar verta šildyti variklį rytais?

Variklio šildymas

Artėjantys žiemos šalčiai daugiabučių kiemuose vėl žada rytines automobilių variklių „simfonijas“. Tačiau mokslininkai įspėja, kad varikliais „griežiantys“ vairuotojai elgiasi netinkamai.

Anot jų, jei lauko temperatūra nėra labai žema, užvedus automobilį galima iškart pajudėti iš vietos. O šalčiui pasiekus 30 laipsnių ribą, variklį šildyti reikėtų ne ilgiau nei pusantros minutės.

Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Transporto inžinerijos fakulteto Automobilių transporto katedros doc. dr. Vigilijus Sadauskas teigia, kad šiuo atveju vertėtų vadovautis automobilių gamintojų rekomendacijomis, kurios nurodo, jog tik užvedus naują transporto priemonę, pagamintą nuo 1990 m., nieko nelaukiant galima pajudėti iš vietos. Žinoma, akseleratoriaus pedalo spausti iki galo negalima. Automobilio variklis darbinę temperatūrą greičiau pasiekia važiuojant, o ne stovint.

Perdėtas rūpestis gali būti žalingas

„Jeigu žiemą būna apie – 20, – 30 laipsnių, variklis būna labai užšalęs, tai dažniausiai jį užkūrus, jis pradeda dirbti padidintais sūkiais. Tai trunka apie minutę – pusantros. Jeigu darbiniai sūkiai būna 700 apsisukimų per minutę, tai pradžioj jis padaro 1200 apsisukimų per minutę. Varikliui dirbant didesniais sūkiais, girdisi intensyvesnis garsas. Kai sūkiai sumažėja iki optimalių tuščios eigos sūkių, apie 800, iš karto galite pradėti važiuoti“, – teigė V. Sadauskas.

Taip pat jis atkreipė dėmesį, kad automobilį šildant net 10 ar 15 minučių, tepalas pavarų dėžėje ar ratų guoliai vis tiek nepasieks optimalios temperatūros. Esą šilumą sukuria ne tik dirbantis variklis, bet ir judėjimas.

Mokslininko žodžiais tariant, beatodairiškas vairuotojų siekis sušildyti variklį, transporto priemonei gali netgi pakenkti: „Jeigu jūs norit, kad variklis stovint normaliai užkaistų, turėsit palaukt 10 min. Tie, kurie užsikuria automobilį, pradeda valyti langus, užtrunka apie 10 min., daro kvailai. Variklis dirbdamas tuščia eiga nesukelia pakankamo tepalo slėgio ir dėlto variklis dyla labiau negu jis diltų važiuojant – vienareikšmiškai.“

Pašnekovo aiškinimu, vasarą užvedus benzininį variklį važiuoti galima po 5 sekundžių. Kita vertus, pajudėti įmanoma ir anksčiau, tik svarbu, kol variklis nepasiekia darbinės temperatūros, iki galo nespausti akseleratoriaus pedalo. Išimtinis atvejis – karštos vasaros dienos, kai termometro stulpelis pakyla iki 30 laipsnių. „Jeigu vasarą lauke 30 karščio, varikliui nuo 30 laipsnių iki darbinės 80 laipsnių temperatūros įšilti nėra sudėtinga“, – sakė V. Sadauskas.

Variklio šildymas – neekonomiškas sprendimas

Automobilių specialistas Artūras Pakėnas sutiko su mokslininko nuomone, kad rytinis automobilio variklio šildymas nėra tinkamiausias sprendimas. Pašnekovas tikino, kad jis šaltais rytais pirmiausia nuo stiklų nusikrapšto sniegą ar ledą, o tik po to kuria variklį ir ilgai nelaukdamas važiuoja. Tačiau netrukus pripažino, kad dalis vairuotojų daro atvirkščiai – užsikūrę automobilį imasi stiklų grandymo.

Jo žodžiais, nereikia bijoti varikliui neįkaitus iki darbinės temperatūros leistis į kelią, kadangi „dabartiniai tepalai gerai dirba ir prie minusinės temperatūros. Aišku, su šaltu varikliu nereikia iškart į lenktynių trasą važiuot. Važiuojant kamščiuose variklis užkaista daugiau net negu reikia“.
Negana to, A. Pakėno manymu, rytinis variklio šildymas yra ekonomiškai nepagrįstas sprendimas, beveik dvigubai padidinantis degalų sąnaudas: „Dažnai daroma taip: užvedamas variklis ir kol variklis veikia, nuo automobilio nukrapštomas sniegas, ledas. Tada kuro sąnaudos išauga du kartus. Vietoj 8 l mieste automobilis pradeda naudoti 16 l. Žmonės pradeda važiuoti į servisus, reguliuoti. Sako, kad mašina pradėjo daugiau degalų ryti, bet pamirštama, kad rytais automobilis šildomas.“

Parengta pagal: www.technologijos.lt

Ką daryti, kad rankinis stabdis neprišaltų?

Rankinis stabdis

Artėjanti žiema vėl grasina nemaloniais siurprizais. Vienas jų – prišalęs automobilio rankinis stabdis. Vis dėlto specialistai laikosi nuomonės, kad nuo šalčio žymiai dažniau nukenčia tie automobiliai, kurių vairuotojai pamiršta profilaktiškai pasitikrinti rankinio stabdžio sistemą. Jų teigimu, jei ši techniškai tvarkinga, paprastai šaltis jos nesukausto.

“Dėl automobilio amžiaus rankinio stabdžio lynai, stabdžių suportai būna pažeisti korozijos, apsauginės gumelės, apsaugančios judančias detales, sutrūkinėja ir praleidžia vandenį į stabdžių sistemos judančias dalis. Drėgmė sukelia koroziją, kuri trukdo lengvai judėti stabdžių sistemos dalims. Visa tai priveda prie to, kad spustelėjus šaltukui stabdžių lynai ir kitos judančios detalės prišąla“, – kalbėjo „Kemi“ autoservisų tinklo atstovas Julius Jočys.

Rankinio stabdžio ignoruoti nereikia, kadangi dirbantis mechanizmas tarnauja ilgiau. Vis dėlto žiemą vairuotojams ilgai laikyti užtraukto rankinio stabdžio nereiktėtų.

Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Transporto inžinerijos fakulteto Automobilių transporto katedros doc. dr. Vigilijus Sadauskas taip pat pripažino, kad žiemą tik pastačius įkaitusį automobilį ir užtraukus rankinį stabdį jo trinkelės gali prišalti prie stabdžio būgno ar disko. Vis dėlto, mokslininko žodžiais tariant, automobilių gamintojai nurodo, jei rankinis stabdis tvarkingas, esant dideliam šalčiui užtraukus rankinį stabdį, kai jo kaladėlės jau atvėsta, šios neturėtų prišalti. Tačiau pašnekovas netrukus pridūrė, kad prišalimo visiškai išvengti neįmanoma dėl greitai besikeičiančių oro sąlygų.

Norint, kad šaltuoju metų laiku rankinis stabdis nekeltų problemų, pasak V. Sadausko, išeitis viena – jį profilaktiškai tikrinti ir laiku pašalinti pasitaikančius defektus: „Įsivaizduojate: yra lynas (dalis šarve, dalis lauke). Jeigu važiuojate per purvus, lyno galas, kuris yra išorėje, apsineša purvais. Jeigu jūs patraukiate, purvas užsineša į vidų. Kai kada reikia tą galą pravalyti.“


Parengta pagal: www.Delfi.lt

Naujasis padangų ženklinimas

Padangų ženklinimas

Šiais metais pasikeitė padangų ženklinimas – nuo šių metų lapkričio 1 d. ant visų naujų padangų, parduodamų Europos Sąjungoje, privalo būti etiketės, nusakančios padangos riedėjimo savybes, sukibimą su šlapia kelio danga ir keliamą triukšmą.

Kaip atrodo etiketė?

Etiketė panaši į energijos vartojimo etiketes, kuriomis jau ženklinamos skalbyklės, indaplovės, šaldytuvai ir kiti buities prietaisai. Kuo geresnės padangos (sutaupomo kuro, saugumo ir išorinio triukšmo atžvilgiais), tuo aukštesnei kategorijai jos priskiriamos. Raudonai žymima G kategorija yra prasčiausia, o žaliai žymima A kategorija – geriausia.

Etiketėse bus nurodomi šie trys parametrai:

Suvartojamas kuro kiekis susijęs su pasipriešinimu riedėjimui. Sumažėjus šiam pasipriešinimui, suvartojama mažiau degalų.

Sukibimas su šlapia danga – viena svarbiausių padangos saugumo savybių. Kai lyja, stabdant padangomis, kurios labai gerai sukimba su šlapia danga, stabdymo kelias sutrumpėja.

Padangų keliamas išorinis triukšmas vaizduojamas bangelėmis: viena bangele žymimas mažiausias triukšmas, trimis – didžiausias.

Kuo etiketės naudingos vartotojui?

Kaip ir šaldytuvų, skalbyklių ir kitų prietaisų pirkėjai, vartotojai galės greitai nustatyti, dėl kurių padangų sunaudos mažiau kuro ir kartu kurios padangos yra saugios bei nekelia daug triukšmo. Etiketės padės vartotojams palyginti padangas ir išsirinkti tinkamiausias.

Kiek galima sutaupyti?

Pasirinkęs geriausias (A kategorijos) padangas, vartotojas gali sutaupyti iki 9 proc. degalų, palyginti su prasčiausiomis (G kategorijos) padangomis. Pateiksime 3 pavyzdžius.

Jei vairuojate įprastą keleivinį automobilį ir nuvažiuojate 25 000 km per metus (10 000 km mieste ir 15 000 km tarp miestų), galite sutaupyti apie 580–790 Lt. per metus. Kadangi geriausios padangos yra brangesnės (papildomai 820–1100 Lt.), pinigų sutaupysite antrais padangų naudojimo metais (apie 340–480 Lt.).

Jei vairuojate didelį keleivinį automobilį (10 litrų/100 km) ir nuvažiuojate daug kilometrų (10 000 km mieste ir 25 000 km greitkeliais per metus), per metus galite sutaupyti apie 1500 Lt. Kadangi geriausios padangos yra brangesnės, jau pirmais metais galima sutaupyti 440–700 Lt.

Jei vairuojate mikroautobusiuką (pavyzdžiui, pristatymo ar transporto įmonės), kuriuo per metus nuvažiuojama 40 000 km (20 000 km mieste ir 20 000 km tarp miestų), per metus galima sutaupyti 1000–1200 Lt. Padangoms papildomai skyrus 960–1200 Lt., degalų pradėsite sutaupyti jau pirmais metais.

Kaip vartotojai sužinos apie ženklinimą?

Nuo 2012 m. lapkričio 1 d. padangų gamintojai ir importuotojai privalo su visomis padangomis, pagamintomis nuo 2012 m. liepos 1 d., pateikti lipdukus, etiketes ir techninę informacinę medžiagą. Padangų platintojai (pvz., padangų pardavėjai, autoservisai, automobilių pardavėjai) privalo pateikti šią informaciją, aiškiai matomą pardavimo vietoje.

Šis reikalavimas netaikomas iki 2012 m. liepos 1 d. pagamintoms padangoms. Tai reiškia, kad tam tikrą laiką pirkėjai prekybos vietose dalį padangų matys su etiketėmis, o dalį – be jų. Taip daroma tam, kad gamintojai turėtų laiko parduoti jau pagamintas padangas ir pasirengti naujai ženklinimo sistemai.

Kaip veikia ženklinimo sistema?

Kaip jau 15 metų daroma buities prietaisų ženklinimo srityje, ES padangų ženklinimo sistema grindžiama pačių gamintojų ar importuotojų teikiamais duomenimis. Tačiau ES valstybės narės privalo taikyti atitinkamuose nacionaliniuose teisės aktuose numatytas rinkos priežiūros nuostatas. Jos privalo stebėti rinką ir tikrinti, ar laikomasi įvairių reglamento dėl padangų ženklinimo nuostatų. Be to, nacionalinės institucijos turi tikrinti, ar padangų etiketėje nurodytos kuro vartojimo efektyvumo, sukibimo su šlapia danga ir išorinio riedėjimo triukšmo kategorijos atitinka išmatuotas vertes. Kaip ir kitų produktų atveju, kontrolę atliks tik nacionalinės valdžios institucijos, o ne nepriklausomos institucijos.

Kas nusprendė įvesti padangų ženklinimą?

Reglamentą dėl padangų ženklinimo priėmė Europos Parlamentas ir ES Taryba, remdamiesi Europos Komisijos pasiūlymu. Ženklinimo sistema buvo rengiama bendradarbiaujant su visomis suinteresuotosiomis šalimis: nacionalinėmis valdžios institucijomis, pramonės atstovais, aplinkosaugos srities NVO ir vartotojų organizacijomis.

Šaltinis: www.15min.lt

Rusijoje rastas seniausias „Toyota“ automobilis

Toyota AA

Iki šiol buvo manyta, kad pasaulyje nebeliko nors vieno originalaus „Toyota AA“ automobilio. Tačiau jis yra ir visai netikėtai buvo aptiktas Rusijoje, Vladivostoke.

Tai džiugi žinia „Toyota“ kompanijai, nes iki šiol buvo manyta, kad pirmųjų šio gamintojo automobilių jau nėra likę. Todėl švęsdamas 50 metų jubiliejų, gamintojas pagamino šio modelio kopiją. Bet pasirodo, kad vienintelis originalas, iki šiol buvo Rusijoje, Vladivostoke. Jo savininkas automobiliu naudojosi nuo Antrojo pasaulinio karo.

Šiuo metu automobilis yra Olandijoje, „Louwmano“ nacionaliniame muziejuje. Įdomu tai, kad automobilis išlaikytas originalaus stovio. Jam nedarytas joks remontas ar restauracija. Būtent todėl, daugeliui šis automobilis gali pasirodyti tiesiog eilinė rūdžių krūva. Bet galime lažintis, kad „Toyota“ koncernas už jį sumokėtų apvalią sumą pinigų.

Kol kas nežinoma, kas laukia automobilio – ar jis liks „Louwman“ muziejuje, ar iškeliaus į Japoniją. Patys japonai turi tik AA modelio kopiją, nes netikėjo, jog nors vienas iš 1400 pagamintų automobilių vis dar gyvas. Bet paaiškėjus, kad yra originalus egzempliorius, galima tikėtis, kad japonai norės jį parsigabenti namo.

Ką reiškia vilkikų pavadinimai?

Mercedes-Benz

Geras, patikimas ir mažai kuro vartojantis vilkikas yra kiekvieno transporto įmonės vadovo svajonė. Vairuotojams rūpi komfortas ir prestižas. Dažniausiai Lietuvoje ir Europoje yra naudojami didžiojo vilkikų septyneto gamintojų vilkikai, kurie daugiau ar mažiau pasižymi šiomis savybėmis. Visi dirbantys transporto srityje mintinai žino jų pavadinimus, tačiau ar jie žino ką tie pavadinimai reiškia?

Dauguma pasakys, kad „Renault“ pavadinimas yra kilęs nuo šios automobilių markės įkūrėjų pavardės. Iš tikrųjų, istorija gana trumpa ir paprasta. Koncerną įkūrė broliai Louisas, Marcelis ir Fernandas Renault. Šis pavadinimas atsirado 1899 m. 1906 m. išleistas pirmasis „Renault“ sunkvežimis.

Kiek sudėtingiau su skandinaviškais vilkikais. Tie, kurie gerai išmano geografiją, tikriausiai žino, kad yra ne tik „Scania“ vilkikas, bet ir toks regionas Švedijos pietuose. Malmo mieste, esančiame tame regione, 1900 m. ir buvo įkurta pirmoji „Scania“ gamykla. Tuo metu jie gamino dviračius. Kompanija įsigijo ir nesėkmingai veikusią automobilių gamyklą. 1903 m. pradėjo gaminti lengvuosius automobilius, o 1905 m. pagamino savo pirmąjį vilkiką.

„Volvo“ dažnam asocijuojasi su vyriškumu. Galbūt dėl išskirtinio šio gamintojo ženklo, tačiau pavadinimo reikšmė yra visai kitokia. Žodis „Volvo“ atsirado iš lotyniško žodžio „volvere“ ir reiškia „aš ridenu“. 1915 m. ji buvo įkurta kaip dukterinė kitos kompanijos bendrovė ir gamino guolius. Oficiali „Volvo“ kaip automobilių gamintojo pradžia yra laikomi 1927 m. Kitais metais jau buvo išleistas ir pirmasis kompanijos sunkvežimis.

Itališkasis „Iveco“ neturi jokio pažodinio vertimo. Ši kompanija atsirado kuomet į aljansą susijungė „Fiat“, „Officine Meccaniche”, „Lancia Veicoli Speciali”, „Unic“ ir „Magirus“. Tai nutiko 1975 m. Angliškai naujasis aljansas vadinosi „Industrial Vehicle Corporation”. Paimtos pirmosios šių žodžių raidės ir suformavo „Iveco“ pavadinimą. Įdomi detalė, kad šios įmonės buvo įsikūrusios Italijoje, Prancūzijoje ir Vokietijoje. Tarpusavio bendravimo kalbą jie pasirinko neutralią – anglų. Pirmasis jų sunkvežimis pasirodė 1978 m. – „Iveco Daily“.

MAN kompanijos ištakos prasideda 1758 m., tačiau tais laikais mažai kas buvo susieta su automobiliais, tuo labiau su vilkikais. Pirmą kartą pavadinimas MAN nuskambėjo 1908, prieš tai buvusi kompanija buvo pervadinta į „Maschinenfabrik Augsburg Nürnberg AG“. Paėmus pirmąsias žodžių raides atsirado MAN pavadinimas. Būtent šio koncerno gamyklose 1897 metais Rudolfas Dyzelis sukonstravo pirmąjį gerai veikiantį dyzelinį variklį. Tuomet koncernas dar vadinosi kitu pavadinimu. 1915 m. išleistas pirmasis MAN sunkvežimis.

1928 m. Hub van Doorne pasiskolinęs pinigų pradėjo savo verslą. Jis užsiėmė gamybiniais darbais ir technikos taisymu. 1932 m. nuspręsta užsiimti tik priekabų ir puspriekabių gamyba. Tuomet įmonė buvo pervadinta į Van Doorne’s Aanhangwagen Fabriek (Van Doorne priekabų fabrikas). Siekiant, kad būtų lengviau įsidėmėti, panaudotos pirmosios trys raidės ir kompanija tapo DAF. 1948 m. pavadinimas dar kartą buvo pakeistas į „Van Doorne’s Automobiel Fabriek“ (Van Doorne automobilių fabrikas), bet pavadinimo trumpinys išliko toks pat. 1949 pristatytas pirmasis DAF sunkvežimis.

„Mercedes“ kompanijos pirmtakė „Daimler-Motoren-Gesellschaft“ (DMG) pagamino pirmąjį pasaulyje sunkvežimį 1886 m. Dabar galbūt tai skamba juokingai, bet 2 cilindrų sunkvežimis galėjęs vežti 1,5 t. krovinį buvo tikra revoliucija.

„Mercedes“ vardas transporto pasaulyje atsirado pakankamai įdomiai. Emilis Jellinekas 1900 m. susitarė su DMG koncernu, kad sumokės 550 tūkst. aukso markių už pagamintus revoliucinius sportinius automobilius. Austrų diplomatas Jellinekas buvo didelis lenktynių mėgėjas ir lenktyniaudavo „Mercedes“ slapyvardžiu. Taip jis vadindavo savo dukrą (tikrasis vardas Adriana Manuela Ramona Jellinek). Tų pačių metų pabaigoje atsirado variklis „Daimler-Mercedes“. Vėliau 1901 m. atsiradę sportiniai automobiliai buvo pavadinti „Mercedes 35 hp“.

1926 dvi kompanijos „Daimler“ ir „Benz“ susijungė. Nuspręsta naują kompaniją pavadinti „Mercedes-Benz“ vardu. Pirmasis „Mercedes“ vilkikas atsirado tik 1927 m. – „Mercedes-Benz L1”.

Autorinės teisės: Vytautas Kleinauskas www.cargonews.lt